Gintautas Kairys – gimtojo kaimo nepamiršęs kraštietis

Gintautas pasidalijo savo šeimos istorija, norime ją papasakoti ir jums.

Krūminiuose Gintautas Kairys praleido vos ketverius pirmuosius savo gyvenimo metus. Tačiau net ir po aštuoniasdešimties metų gimtasis kaimas jam rūpi. Šiandien jis – mūsų bendruomenės rėmėjas, norintis prisidėti prie Krūminių ateities.

Krūminiuose iki šiol stovi namas, kuriame gimė Gintautas. Dabar jis gražiai atnaujintas, jame gyvena tolimas giminaitis.

Gintauto mama Marija Norkūnaitė gimė Krūminiuose 1916 metais. Iš čia kilę ir jos tėvai bei seneliai. Tėvas Vaclovas Kairys gimė 1915 metais, taip pat Krūminiuose. Šiame kaime gimė ir jo tėvai bei seneliai.

Norkūnų pavardė Krūminiuose dažna ir šiandien. Ją tebeturi nemažai kaimo gyventojų – Gintauto giminės šaknys čia gilios. Jis gimė 1940 metais. Po ketverių metų šeima išvyko iš Lietuvos. Ameriką pasiekė tik po šešerių metų. Karo metais buvo sunaikinti visi įrašai, todėl jis neturi net gimimo liudijimo. Tapdamas Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiu, Gintautas Kazimieras Kairys pasirinko vardą Charles Kairys. Tačiau mūsų prašo vadinti jį Gintauto vardu, kurį gavo gimęs čia, Krūminiuose. Jo vizito Krūminiuose metu, jis maloniai nustebino, kaip gerai kalba lietuviškai, nors beveik visą gyvenimą praleido Amerikoje, gimtąją kalbą išsaugojo iki šiol.

Apie save jis sako paprastai: jei ko imasi, tai iš peties. 2001 metais surengė giminės susitikimą gimtajame kaime. Ištyrinėjęs savo giminės istoriją, sukvietė artimuosius ir draugus, susirinko daugiau kaip penki šimtai žmonių. Susitikimas prasidėjo Šv. Mišiomis, kuriose dalyvavo norintieji. Buvo pasirūpinta net ir tais, kas neturėjo galimybės atvykti patys, tam buvo pasamdytas autobusas, kad tik galėtų visi susirinkti iš įvairių Lietuvos vietų.

Toliau šventė vyko prie Versekos upės, po atviru dangumi. Iš Vilniaus buvo atvežtos palapinės, stalai ir vaišės. Žmonės bendravo iki pat vidurnakčio, o šventę vainikavo fejerverkai.

Jo laiškuose daug dėmesio skiriama dabartiniam kaimo gyvenimui. Gintautas teiraujasi, kiek Krūminiuose yra vaikų, ko jiems reikėtų, kaip laikosi sunkiau besiverčiančios šeimos ir kokia pagalba joms būtų naudingiausia. Jam rūpi išgirsti pačius žmones ir suprasti jų kasdienius rūpesčius.

Gintautas mano, kad mes geriau pažįstame savo kaimą ir žinome, ko jam labiausiai reikia. Todėl pasitiki bendruomene ir leidžia jai spręsti, kam panaudoti paramą. Jis skiria lėšų, o mes imamės planuoti ir įgyvendinti darbus. Visa parama skiriama per bendruomenės fondą, kad būtų aišku, kiek lėšų gauta ir kam jos panaudotos.

Kalėdas Gintautas vadina vaikų švente. Kalbantis apie jas kilo mintis pasodinti kaime savą eglę. Iki šiol kasmet tekdavo rūpintis, iš kur gauti eglutę: kirsti miške arba laukti, kol kas nors padovanos. Norėtųsi, kad Krūminiuose augtų sava eglė, kurią galėtume puošti kasmet. Taip pat galvojame apie dovanas kiekvienam į šventę atėjusiam vaikui.

Jam taip pat rūpi ir jaukūs bendruomenės namai, kuriuose žmonės galėtų susiburti visais metų laikais, jaunimo galimybės į prasmingą laisvalaikį, bei pagalba sunkiausiai besiverčiantiems kaimo gyventojams.

Jis turi ir asmeninį prašymą: kad apie šiuos sumanymus bei jo norą padėti žinotų kaimo žmonės. Kaip pats sako, jam svarbu, kad gyventojai žinotų, jog jis yra šalia ir pasirengęs prisidėti.

Džiugu, kad mūsų siekiai sutampa. Jaučiame Gintauto pasitikėjimą ir palaikymą. Darbų dar laukia nemažai, tačiau žinome, ko siekiame, ir galime to siekti drauge.

Iki šiol Gintautas Krūminiams yra skyręs 12 600 eurų paramos ir toliau domisi kaimo gyvenimu. Esame dėkingi už šią pagalbą ir už išlaikytą ryšį su gimtine. Jam suteikiame garbės nario statusą už jo dosnumą ir pagalbą Krūminių kaimui.

Bendruomenėje svarstome surinkti ir užrašyti Krūminių kaimo istoriją. Mūsų kaimo senbuviai saugo dar daug prisiminimų ir pasakojimų, kurie niekur neužrašyti. Gintauto šeimos istorija bus viena pirmųjų.

Ačiū, Jums Gintautai, už pasidalytus prisiminimus, pasitikėjimą ir rūpestį Krūminiais.